7 Dec 2015

"Ūsai bėga" - renkam pinigėlius labdarai [VIDEO]

Kaip kiekvienais metais, lapkritis yra ūsų auginimo metas bei laikas kai yra dalinamasi patirtimi ir sutelkus jėgas padėdama vyrams kovoje prieš prostatos ir sėklidžių vėžį.
Lapkričio 28 diena, 12 valandą Gedimino kalno papėdėje buvo organizuotas labdaros bėgimas, kurio metu buvo skiriami pinigai prostatos ir sėklidžių vėžio tyrimams.

Vienas ratas buvo 1,8 km ilgio su Tryjų kryžių kalnu, kurį įveikus kiekvienas bėgikas pridėdavo po 1 EUR'ą į labdaros fondą. Bėgimas vyko 1 valandą, kiek bėgikas galėjo, tiek ir prisuko ratų į bendrą "katilą", o gavosi visai nemažai netoli 500 ratų = 500 EUR.
Smagu, kad Lietuvoje atsiranda rėmėjų, organizatorių bei dalyvių, kurie palaiko tokio pobūdžio akcijas ir jose dalyvauja vis daugiau žmonių.
Kelios akimirkos iš bėgimo čia:

28 Sept 2015

2015 metais perklausytos audio knygos


Čia pateiksiu išklausytų knygų sąrašą per 2015 metus.  (R) raide pažymėsiu knygas, kurios man patiko ir vertos klausymosi :)

1. Mud, Sweat, and Tears: The Autobiography - Bear Grylls (R)
2. Rich Dad's Rich Kid Smart Kid: Give Your Child a Financial Head Start - Robert T. Kiyosaki
3. Flow: The Psychology of Optimal Experience - Mihaly Csikszentmihalyi
4. AWOL on the Appalachian Trail - David Miller
5. Abundance: The Future Is Better Than You Think - Steven Kotler, Peter H. Diamandis (R)
6. Cyber War: The Next Threat to National Security and What to Do About It - Robert K. Knake, Richard A. Clarke (R)

7. Stop Talking Start Doing: Kick in the Pants in Six Parts - Shaa Wasmund, Richard Newton (R)
8. Rework - Jason Fried, David Heinemeier Hansson (R)
9. The Extra Mile: One Woman's Personal Journey to Ultrarunning Greatness - Pam Reed (R) ultra, žmogaus galimybių ribos ir moters kova...
10. You are a Badass: How to Stop Doubting Your Greatness and Start Living an Awesome Life - Jen Sincero
11. The $100 Startup: Reinvent the Way You Make a Living, Do What You Love, and Create a New Future - Chris Guillebeau (R)
12. I Am Malala: The Girl Who Stood Up for Education and Was Shot by the Taliban - Malala Yousafzai (R) - jei nori sužinoti su kuo susiduria moterys, merginos tokiose šalyse kaip Pakistanas, Afganistanas ir t.t. Kas yra Talibanas ir kaip ji veikė šiose šalyse, tikrai rekomenduoju, žiauriai geras skaitymas.

13. The Willpower Instinct: How Self-Control Works, Why It Matters, and What You Can Do to Get More of It - Kelly McGonigal, Ph.D.
14. The Ultra Mindset - Travis Macy, John Hanc (R) - Kai manęs paklausia klausimo - "Kodėl tu bėgi? Kam tau to reikia? Kas ta Ultra?", dabar aš turiu knygą, kurioje viskas apie tai parašyta. "The Ultra Mindset" - tai kiekviena diena ir tai pritaikoma netik bėgime, tai tiesiog gyvenimas...
15. ISIS: The State of Terror - Jessica Stern, J. M. Berger - Žiauru ir nepaaiškinama. Pasijaučiau kaip viduramžiais, kur kertamos galvos ir laidojami gyvi... Tik vienas skirtumas - naudojamos šiuolaikinės informacijos sklaidos priemonės ir nepalyginamai platesnė geografija... Jei kas nori daugiau suprasti, kas darosi visai netoli, siūlyčiau pasiskaityti, bet tikrai sunkus skaitinys...
16. Think and Grow Rich - Napoleon Hill
17. Norwegian wood - Haruki Murakami
18. Vilko valanda - Andrius Tapinas


19. Running with the Kenyans: Passion, Adventure, and the Secrets of the Fastest People on Earth - Adharanand Finn (R) - tiems kas bėgioja ir mistifikuoja Kenijos ilgų nuotolių bėgikus, siūlyčiau paskaityti šią knygą. Čia britas Finn, nusprendė išsiaiškinti Kenijos bėgikų paslaptį ir ruoštis maratonui gyvenant, treniruojantis kartu su elitiniais pasaulio bėgikais.
20. Low-Mileage Running: A Short Guide to Running Faster, Injury-Free - Aaron Olson
21. 10% Happier: How I Tamed the Voice in My Head, Reduced Stress Without Losing My Edge, and Found Self-Help That Actually Works - Dan Harris
22. TED Talks Storytelling: 23 Storytelling Techniques from the Best TED Talks - Akash Karia
23. How to Win Friends and Influence People in the Digital Age - Dale Carnegie & Associates (R) - labai gera self-motivation knyga, tikrai verta dėmesio.
24. A Long Way Gone: Memoirs of a Boy Soldier - Ishmael Beah (R) - žiauriai sukrečianti istorija, tikrai rekomenduoju paskaityti ir labai linkiu niekam nepatirti karo baisumu... negaliu atsigauti, viena stipriausiu knygų skaitytų / klausytų per paskutinius metus.

25. Out There: A Story of Ultra Recovery - David Clark (R) - super knyga, kuri sukrečiančiai ir iki smulkių detaliu pasakoja David Clark gyvenimo istoriją, kuri atskleidžia tokius gyvenimo etapus kaip sėkmingo verslininko, alkoholizmas, visiškas bankrotas, netikėtas atsivertimas, sportas kaip gelbėjimosi liemenė, nugaros trauma - beveik invalido vežimėlis ir galiausiai sunkiausio ultra maratono "Badwater" įveikimas. Sukrečianti, motyvuojanti ir daug minčių sukelianti knyga, tikrai rekomenduoju.
26. My Year of Running Dangerously - Tom Foreman (R)
27. 438 Days: An Extraordinary True Story of Survival at Sea - Jonathan Franklin (R)
28. Life Without Limits: Inspiration for a Ridiculously Good Life - Nick Vujicic
29. The Race Before Us: A Journey of Running and Faith - Bruce H. Matson

25 Aug 2015

Vienos kojos istorija...[VIDEO]

Asvejos apibėgimas mano galvoje gimė jau seniai, kokie 2 metai atgal, kai dar trail bėgimas Lietuvoje buvo tik kelių bėgikų galvose. Tačiau taip ir nepavyko apibėgti viso rato,  mažąjį ratuką esu įveikęs kelis kartus, bet vis nedavė ramybės nesuvestos sąskaitos su didžiuoju Asvejos ratu. Pagaliau šiemet nusprendžiau bėgti pilną ratą ir išsiaiškinti kaip ten atrodo ilgiausio ežero apylinkės.


Nuo praėjusių metų Asvejos bėgimą organizuoja Tengris ir tikrai jiems neblogai sekasi. Tačiau turiu kelis pastebėjimus/pasiūlymus kitų metų bėgimui turiu, kurie gal padėtų išvengti šiemet buvusiu nesklandumu:
* Trasos žymėjimas turėtų būti visur vienodas, nes jei trasa žymima raudonomis rodyklėmis ir PAROC raudona juosta, tai negali būti posūkis pažymėtas balionais ir STOP geltonomis juostomis, o jei tai sutampa su kažkokiu kitu žymėjimus, tai raudonos rodykles turėtų dominuoti ir išsiskirti iš balionų ir t.t. Posūkis iš asfaltuoto kelio siūlyčiau žymėti piešiant dažais rodykles tiesiai ant kelio, nes bėgantys dažniau žiūri žemyn, nei į šalimai esančius krūmus.
Žymėjimo pavyzdys, manau sumažintų pasiklydusių skaičių vienareikšmiškai
* Starto laikas. Kadangi varžybos vyksta vasarą ir dienos kartais būna tikrai karštos, todėl rekomenduočiau startą paankstinti 2 valandomis ir startuoti nuo 8 valandos ryto, tuomet Ultra distanciją bėgantys galėtų įveikti karščiausią ir labiausiai atvirą vietovę (30-38 km) dar iki vidurdienio.
Šį kartą tiek, linkiu tęsti gerą iniciatyvą ir toliau organizuoti Trail varžybas Lietuvoje.

O dabar "Vienos kojos istorija":
Trečiadienio (2015 rugpjūčio 19 d.) treniruotė turėjusi būti paskutinė ir lengva, tačiau ji baigėsi kiek netikėtai. Po "RUN The Night" bėgimo jaučiausi nuostabiai ir jau mintimis bėgau aplinkui Asveją, kai netikėtai 14 kilometre, "kažkas" atsitiko mano dešinės kojos blauzdai.
Kodėl "kažkas", todėl kad iki šiol nesu tikras kas tai buvo. Aš taip galvoju, kad tai buvo mėšlungis, bet kažkoks keistas ir ne visos blauzdos, o tik tam tikro regiono... Ar taip būna nežinau, gal kas yra turėjęs tokį reiškinį? http://www.kinetic-revolution.com/warnings-signs-for-achilles-problems/ paskaitęs šį straipsnį, sakyčiau kad buvo "Posterior Tibialis" mėšlungis,  nes regionas tas, bet nesu tikras. po šio įvykio treniruotę nutraukiau, blauzda pratempiau, sutepiau "Dramblio" tepalu ir įkišęs koją į kompresinę blauzdinę nuėjau miegoti.
Ketvirtadienio rytas nieko gero neatnešė - jausmas buvo lygiai toks pats, kaip po stipraus mėšlungio, kur jauti raumens skausmą, o raumuo medinis ir neatlieka savo funkcijų. Kažkaip jau pradėjau nerimauti, kad mano bėgimas šeštadienį nuplauks ir su masažų, bei kompresine blauzdine dar vis bandžiau palaikyti viltį...
Penktadienis buvo  apgaulingas, skausmo blauzdoje jau nebejaučiau, tačiau ji buvo keistoka.  Ilgai pasvarstęs, nusprendžiau bėgti ir stebėti, jei savijauta blogės - reikės sustoti ir apturėti DNF.

Šeštadienio  (2015 rugpjūčio 22 d.) rytas buvo puikus, skausmo nejutau, todėl nuotaika buvo puiki. Nerimas kažkur viduje aišku buvo, todėl pasirinkau konservatyvų planą - bandysiu finišuoti ir stengtis nepadaryti blogiau nei jau yra. 10 val. ryto su pamišusių trail bėgikų būreliu startavau ir pasinėriau į varžybinį šurmulį, kuris truko man labai trumpai, nes visi nuskuodė ir likau beveik vienas trasoje.
Iki pirmos maitinėlės buvo maždaug 10 km, kurie ir turėjo atskleisti mano kojos būseną, bei tolimesnes perspektyvas tos dienos nuotykyje. Maždaug 3-4 km skausmas/jausmas blauzdoje atsinaujino, bet stabilizavosi ir toliau neblogėjo, tačiau komforto bėgant nesuteikė. Teko truputį pakeisti bėgimo žingsnį, kad bėgant smėlėtose įkalnėse arba nelygiais miško keliukais nejausčiau skausmo ir nepabloginčiau situacijos. Susitaikęs su mintimi, kad bet kurio momentu paaštrėjus skausmui gali viskas baigtis, aš tiesiog judėjau ir bandžiau džiaugtis duotuoju momentu. Pasiekęs maitinėlę, pasipildžiau vandens atsargas ir persimetęs keliais žodžiais su pirmos maitinėlės savanoriais nurisnojau toliau.

Antroji maitinėlė buvo 20-tam kilometre ir iki jos reikėjo įveikti tikrai nemažai kalvų,  atvirų vietovių, kuriose saulė kepino ir neleido pamiršti, kad Lietuvos vasara taip pat būna karšta ir ji niekur dar nedingo. Šiame etape nemažai dalyvių nuklydo nuo trasos ir generuodami papildomus kilometrus paskui turėjo vytis. Kaip jau minėjau, vienas iš  posūkių buvo pažymėtas nevisai korektiškai, todėl prabėgti tikimybė buvo didelė. 20-tam kilometre pasitiko garbaus amžiaus moterėlė ir įpylus vandens tik puse gertuvės pareiškė -  "Gana, kitiems neliks...", po šių žodžių aš net išsižiojau :) Pasirodo moterėlė turi neeilinį jumoro jausmą ir taip ji bandė mus pralinksminti, pabendraut. Pasijuokiau, pasikalbėjom ir tik tuomet gertuves pripildžius sklidinai pavyko pajudėti toliau, nors kojos savijauta neblogėjo, bet ir negerėjo. Temperatūra kilo nenumaldomai, tačiau sekantis 10 km atstumas turėjo būti miške, todėl karštis per daug nuotaikos negadino.

Ties trečiąja maitinėle, kuri buvo 30-tam kilometre, mane pasivijo pasiklydę greitieji bėgikai, kurie greitai pasipildę vandens atsargas nurūko toliau, o aš likau su savo bėdomis čia ir dabar. Aš žinojau, kad priekyje laukia viena iš atviriausių vietovių, kuri bus žiauriai karšta, todėl prisipyliau vandens, pagėriau Coca-Colos, gavau pasiūlymą iš savanorių papildyti druskos atsargas pavartojus lietuviškų-kaimiškų lašinukų, tačiau jų atsisakiau motyvuodamas tuo, kad ir "savų lašinukų" aplink pilvą turiu sočiai, o druskos atsargas pildau SaltCap's pagalba. Visi pasijuokėm ir palinkėję vieni kitiems sėkmės išsiskyrėm.

Ketvirtą maitinėlę (38 km) pasiekiau labai sunkiai. Nesitikėjau +32 laipsnius karščio, jokio vėjo ir jokio šanso kur nors pasislėpti. Vienintelė viltis buvo prisiminimas iš pernai metų, kai vienoje sodyboje (apie 36 km) buvau pavaišintas obuoliu ir šaltu šulinio vandeniu. Labai tikėjausi šiemet bent jau ne blogiau, tačiau koks nusivylimas buvo, kai sodybą radau tuščią ir jokio obuolio su vandeniu... Subyrėjusią moralę išgelbėjo maitinėlės merginos, kurios suorganizavo ežero vandens ant sprando, pripildė gertuves geriamu vandeniu ir pasiėmęs banano gabalą užkandžiui, buvau priverstinai išprašytas iš maitinėlės su fraze - "Jau laikas :)", kad taip visur būtų - greitai ir konkrečiai. Koja tuo momentu buvo jau kaip pagalys, neskaudėjo, bet jėgų joje nebuvo visai.

Paskutinė maitinėlė pasitiko tiesiai ant karščiu alsuojančio žvyrkelio ir linksmu argumentu - liko "TIK" 10 kilometrų. Tuo momentu žodis "TIK" buvo toks mažas, o 10 kilometrų toks didelis. Pasipildžiau vandens atsargas ir pajudėjau link finišo, nes stovėti atviroje saulėje nebuvo jėgų ir noro. Bėgti atviromis vietovėmis motyvacijos netrūko, nes kuo greičiau pasieki pavėsį, tuo mažiau kepini savo makaulę.
Po 5 valandų bėgimo su "pusantros" kojos, pradėjo keistai elgtis visi kiti raumenys, kurie dalyvavo kompensaciniam procese. Norėdamas leisti atsigauti nuo bėgimo judesių, įtraukiau ėjimo atkarpas - 0,5 dainos laiko einu (apie 2 minutės) ir 2,5 dainų (apie 10-12 minučių) bėgu. Gavosi labai smagus žaidimas, nes dainų ilgiai skirtingi ir nuspėti kas laukia toliau ir tam nusiteikti nebuvo galimybių, taip keisdamas ėjimą bėgimu ir atvirkščiai, net nepastebėjau kaip buvo įveikti paskutiniai kilometrai ir pasiektas finišas.

Antras ultra bėgimas, kuriame nebuvo mėšlungio, gal pagaliau išmokstu su tuo susidoroti?
Tikslas tilpti į 6 valandas nebuvo pasiektas, užtrukau kažkiek ilgiau (6:13:57), bet buvo smagi patirtis ir svarbiausia kojai turbūt blogiau nepasidarė. Dabar reikia pailsėti, žiūrėti kaip rutuliosis jos istorija ir paplanuoti sekančius palakstymus.

Praėjus 48 valandomis, koja stabilizavosi ir jokių skausmų nesijaučia. Toliau masažuojam ir ilsimės.
Statistika: http://www.movescount.com/moves/move73770802

Foto labai senos, bet čia rudenėjanti Asveja:






17 Aug 2015

RUN the NIGHT

Kas yra "Žolinės"? Ką reikia veikti "Žolinių" naktį? Ir dar daug daugiau klausimų kyla, kai ateina kokia nors "naktinė" lietuviška šventė. Tačiau kaip bebūtų keista, bet šiemet šis klausimas buvo išspręstas.
Aišku "žmonės" jau seniai sukioja smilių prie smilkinio ir sako, kad bėgimas tai tik "savotiškų ligonių" užsiėmimas, o dar bėgimas naktį, tamsoje ir dar miškais iš vis išeina už "žmonių" sąmonės suvokimo ribų.
Naktinis bėgimas turi savo specifiką, kurios nupasakoti "žmogui" arba bėgikui niekada nebėgusiam mišku naktį yra truputį sudėtinga, bet keli kriterijai į kuriuos reikia atkreipti dėmesį - orientuotis vietovėje, šviesos šaltinis, bėgimo technika ir baimė.

Trasa buvo nužymėta tikrai gerai, gal kai kur ir reikėjo įsijungti kažkokius "šešto" jausmo sugebėjimą, bet iš esmės buvo taip - tie kas pastoviai pasiklysta, tie ir pasiklydo, tie kas su orientavimusi nežinomoje vietovėje sugyvena geriau, tie sėkmingai ir be problemų pasiekė finišą.

Žibintas, tokio tipo bėgime yra pagrindinis komforto ir geros vidines ramybės kaltininkas. Jei naktį matai nepakankamai arba pastoviai vargsti su žibintu, tuomet negali pajausti jokio naktinio bėgimo teikiamo malonumo. Žodžiu jei neturi tam tinkamo žibinto, tikrai rekomenduoju įsigyti. Girdėjau klausimų prieš bėgimą - "Kažin pasišviečiant telefonu aš nubėgsiu ar reikia imti rankinį "sunkų" žibintą?", atsakymas vienas - "Reikia žibinto, o geriausiai pritaikyto bėgimui:)"

Bėgimas miške/trail'u iš esmės skiriasi nuo bėgimo Vingio parke arba plentu, todėl reikėtų pasipraktikuoti, bent jau šviesiu paros metu. Tikrai nerekomenduočiau bėgti naktinio trail bėgimo, kaip pirmo savo bėgimo miške.

Dabar baimės, naktį galima bijoti visko - keisto garso, šešėlio, kompaniono ir t.t.  Kodėl taip atsitinka? Labai paprasta, kai akys nemato visko ką tikisi matyti, su aštrėja kiti žmogaus pojūčiai, tokie kaip klausą, uoslė ir t.t. O tai ko nesugeba apdoroti, įsijungia fantazija - štai čia ir pradeda žmonės matyti, tai ko iš tikro nėra...Žodžiu norint bėgti naktį, reikia nebijoti pasikliauti kitais savo pojūčiais, kuriuos mes gyvendami mieste naudojam žymiai rečiau, dažniausiai tikim tuo ką matom.

Tai štai, bėgimas buvo suorganizuotas, trasa sužymėta atšvaitais ir rugpjūčio 15 d. 21:30 pasirinkus atitinkamą atstumą (9 km arba 19 km) ir užsidėjus žibintą ant galvos startavome prie Gėlos ežero, Nemenčinės miškuose.

Atradimai:
* Trasos pradžioje, kai nurimo aistros ir išsiskirstė bėgikai, pelėdos vakaro dainos palydėjo į miško gilumą. Tikrai nuostabus jausmas, norėjosi sustojus pasiklausyti ilgiau.
* Išbėgus į pievas, žiogai užgrojo taip, lyg būtų palaikymo komandos nariai. Palinkėjau sėkmes :)
* Šikšnosparniai sklandantys virš galvos ir jų bandymai suprati šviesos ir šnopavimo šaltinio priežastį.
* Bėgimas sąmoningai išjungus žibintą ir grožintis pilnu žvaigždžių naktiniu dangumi, nepakartojami jausmai miesto vaikui, nes miesto šviesos neleidžia grožėtis tokiomis akimirkomis.
* Ir aišku didžiausias atradimas - girtas kaimo jaunimas, kurie rėkdami ir mosikuodami rankomis, vaikėsi bėgikus ir spėju norėjo pasijungti į tikrai neeilinę "Žolinių" šventimo ceremoniją.

Rezultatas - 20 km, 1:47:30 - http://www.movescount.com/moves/move72954247

Padėka:
Didžiausias dėkui sumanytojai ir vienai iš organizatorių  Viktorija Tomaševičienė, bei kaip visada puikiai dirbantiems Tengris vyrukams. Labai tikiuosi "RUN the Night" taps gera "Žolinių" šventimo tradicija.



31 Jul 2015

Gran Trail Courmayeur 60 km [VIDEO]

"Gran trail Courmayeur" 60 km su 4000 metrų sukilimo, tai buvo mano tikslas vieną karštą 2015 metų liepos mėnesio dieną. Kodėl būtent šis renginukas? Greičiausiai dėl vietovės ir organizatorių.
Vietovė - tas pats kalnų masyvas, kur vyksta  garsios varžybos ir daugelio Ultra trail bėgikų siekemybė - UTMB. Aš nesu kažkokia išimtis, taip pat noriu ten sudalyvauti ir pajausti tai, dėl ko Ultra Trail pamišėliai visame pasaulyje kliedi ir apie tai kalba...
Organizatoriai - tie patys žmonės, kurie organizuoja vienas sunkiausias super ilgos distancijos varžybas Europoje - TOR DES GEANTS , tiems kas patingės atidaryti nuorodą - atstumas 330 km su 24000 m D+ kopimo. Tai tikrai kažkas tokio neįsivaizduojamo, bet pasirodo žmonės ir tokius iššūkius įveikia ir dar ne vieną kartą.
Vietovė verta dėmesio, organizatoriai turi didelę patirtį - todėl 6 valandą ryto iš mažo kalnų miestelio Italijoje (Courmayeur) startavau kartu su pamišėlių būriu. Kiekvienas iš startavusių buvo pasiryžęs greičiau ar lėčiau įveikti savo 60 km arba 90 km trasą. Kiekis dalyviu pradžioje net kiek nustebino, nes buvo tikrai negausu. Jei lyginčiau Lavaredo ar ką nors panašaus, ten bėgikų 10 kartų daugiau...

Taigi panagrinėkime trasą:


1) 0 - 6 km lengva nuokalnė, kelios "single track" atkarpos ir daugiau nieko stebuklingo...
2) 6 - 25 km visą laiką į viršų ir nei minutės atsikvėpti...
3) 25 - 45 km čia jau protarpiais buvo leista ir bėgti :) Daug techninių atkarpų (akmenys, statumas, siaurumas ir t.t.)
4) 45 -  52 km nieko stebuklingo, jau galima gyventi, nes aukštis žemiau kaip 2500 m. Aišku techninės atkarpos, tokios kaip sniegas, upės, akmenys ir t.t. čia niekur nedingo.
5) 52 - 56 km, kaip visada Italų išmonė pabaigai pasitvirtino visu 100%, dalis trasos driekėsi per via ferrata  atkarpą (grandinės, lipimas keturiomis ir t.t.) buvo įkomponuota labai meistriškai.
6) 56 - 61 km, status nusileidimas, aukšti laiptai, riedantys akmenys ir daug dulkių... Bei aišku finišas :)

Dabar truputi daugiau kaip aš išgyvenau kiekvieną atkarpa atskirai.
1) "Rytas geriau nei vakaras" - nuostabūs bundančių kalnu vaizdai, bėgimas lengva nuokalne, visi puikios nuotaikos, niekas niekur neskuba... trumpai tariant kažkoks super pozityvus "Sapieginės" prasibėgimas, net vietomis pagalvojau ar aš čia varžybose, nes niekas čia nelenktyniauja ir niekas čia nieko neįrodinėja pirmuose metruose :) Aišku žinojau apie laukiantį ištisinį 2 km į viršų kalną, bet kad jis mane taip nustebins nesitikėjau :)


2) Prasidėjus lauktam judėjimui į viršų, pradžioje bėgau, paskui lipau nenaudojant lazdų, nes man pasirodė, kad aš judu be jų smagiau ir mobiliau nei su jomis... Tačiau su kiekvienu metru vis labiau kalnas statėjo, tempas krito, susidarė kamščiai, lenkimo galimybes ribojo sudėtingas/siauras takas ir aišku pagrindinis faktorius - kalno statumas. Po ilgo kopimo, stebuklingai lazdos nulipo nuo kuprinės ir padėjo man kabarotis į viršų.
Organizatorių buvom įspėti dėl karštos dienos ir visos rizikos. Apskaičiuoti vandens kiekį tarp "maitinėlių", nepamiršti gerti, visada turėti vandens gertuvėje - nelik visai be vandens ir t.t. O kai judi lėtai ir ilgai, atstumas nemažėja, o vanduo dingsta labai staigiai :) Va čia ir prasideda žaidimas, kuris antroje dienos pusėje daug kam baigėsi skausmingai/nemaloniai... Taigi judėjau lėtai, niekur neskubėdamas,  dairiausi aplinkui, bandžiau pasisotinti vaizdais ir atsiradus kiekvienai progai pasipildydavau vandeniu, Italijos kalnai turtingi tokiais vandens taškais - ledinės upės, įrengti vandens punktai ir t.t.

Pakilus virš 2700 metrų aukščio pradėjau girdėti savo kvėpavimą labai garsiai, skambėjo kaip dūstantis traukinys, kuris bando įkvėpti, o ten nieko nėra...Po kelių valandų net plaučius pradėjo skaudėti, jau nekalbant apie galvą... Jausmas toks kaip sirgtum plaučių uždegimu ir kiek be kvėptum oro, jos vis per mažai ir per mažai.. Tokiomis sąlygomis aš bėgau tik nuo kalno, jėgų ir noro judėti kažkaip kitaip nebuvo, į kalną visi tiesiog ropojo.

3)  Šioje atkarpoje, kaip aš sakau kalnai buvo gailestingi ir davė progų judėti greičiau nei vėžlio greičiu, nusileidus žemiau 2700 m, jaučiausi puikiai, bėgau visus kur kalnai leido, bei grožėjausi aplinkui supančia gamta - nuostabios laukinės gėlės, kvapai ir aišku vaizdai. Tokiuose kalnuose nebuvau buvęs, buvo nuostabu... Gamta tai nusišypsodavo gėlių puokštėmis, tai verkė tirpstančio sniego kriokliais, bet neskriaudė. Leido prisiliesti, įkvėpti ir jausti tai, dėl ko mes kiekvieną kartą norim grįžti atgal ir išgyventi jau kita laiką, bet lygai taip pat aiškią ir neapsakomą emociją.

Vienoje super akmenuotoje perėjoje pasijaučiau kaip "trolių" pasaulyje, kur pažiūrėsi visus akmenys, rieduliai. Dydis - nuo akmenuko kurį gali paspirti iki tokių kurie jei galėtu tave paspirtų... Apie kažkokį trailą/taką čia jau kalbos negali būti, o trail tipo bėgimo batai, priminė kojines arba šlepetes, nes  ten tikrai techniška...

4) Šioje atkarpoje žiauriai jaučiau kylančia temperatūrą - saulė kepino, vėjas buvo didelis ir atrodo kad nekaršta, tačiau kai matai tik druskos kiekio didėjimą ant odos, drabužių, nors pats būni sausas, pradeda imti nerimas. Tokiais atvejais supranti, kad vanduo palieka tavo kūną ir tu niekaip negali jo pripildyti... Šioje atkarpoje mačiau ne vieną dalyvį tuštinantį skrandžio turinį, gulintį ir bandantį atgauti pasaulio suvokimą... Aš su vandeniu ir Salt Caps pagalba vienaip ar kitaip pasiekiau "maitinėlę" ir dėl to buvau labai laimingas, valgydamas nuostabius Itališkus sūrius, kurių maitinėlėse buvo apsčiai.
Vaizdai į "Mont Blanc" kalną tikrai nuostabūs, verta buvo grūstis, kopti, kentėti, kad galėtum pamerkti jam akį ir susitarti dėl kitų kartų:)


5) Paskutinė įkalnė - Itališko stiliaus uoga ant visos dienos torto, ką jau ką, bet italai tai jau sugeba. Aišku čia mus pasitiko via ferrata, organizatoriai buvo įspėjęs dėl šios atkarpos, prieš startą. Įspėjimas skambėjo kažkaip panašiai:
- Paskutinė atkarpa labai techniška, Via Ferrata dalis, todėl žiūrėkite kur dėsite kojas ir būkite protingi, klaida kainuoti gali daug...

Kas tas daug, aš supratau kai reikėjo ropoti keturiomis į sieną, prisilaikant grandinėmis, be jokiu apsauginių priemonių... Italas - trasos savanoris buvo tik vienoje, pačioje sudėtingiausioje vietoje ir kai ją įveiki, jis tik pasako "bravo" ir toliau sulenda į išmanųjį telefoną, tačiau kai susimąstai kas būtų jei nebūtų "bravo":) Jokių šansų ištaisyti klaidą arba būti išgelbėtam, savanoris tik užfiksuotų nelaimingą atsitikimą, gal būt dar suspėtų ir parašytų apie nutikimą Facebook sienoje :)
Aš nesu tas kuris bijo aukščio, bet adrenalino pakako iki kaklo. Vaizdai nepakartojami, tačiau foto/video reikalai buvo kuprinėje ir liko ten, net nekilo noras tuo užsiimti. Čia keli vaizdeliai, kuriuos vėliau radau via ferrat'a aprašyme internete:


6) O nusileidimas nuo kalno iki miestelio buvo tos pačios via ferrat'os dalis, todėl lengvo nesileidimo nesitikėk. Prasilenkti reikia su kylančiais, vietos nėra, viskas slysta, byra, ridenasi, dulkiu kalnai, vėjas ir t.t. žodžiu kaip visada įsijungi šypseną, paleidi kelis lietuviškus keiksmažodžius į orą ir judi link finišo, juk ten laukia šeimyna ir užtarnautos 2 savaičių atostogos :)


Paskutinis kilometras per miestelį buvo pats smagiausias. Pasitiko dukra su žmona miestelio pradžioje ir visi kartu nulėkėm link finišo, aplenkėm net kelis dalyvius. Buvo iš ties žiauriai gilu ir smagu, emocijos pasiekė aukščiausia piką.

Po finišo atsikvėpavus, pajudėjom namo praustis ir į maitinimo įstaiga valgyti, tačiau nuo vandens trukumo ir prikvėpuotų dulkių, taip skaudėjo gerklę, kad apie normalu maisto kąsnio ryjimą nebuvo ir kalbos,  teko ieškotis minkščiausių picos, makaronų dalių, kurios mažiau skausmingai įkristų į skrandį, o jis nuo cukraus jau seniai klykavo ir dainavo arijas apie normalų maistą.


Išvados:
* pirmas bėgimas, kai nekentėjau nuo mėšlungio, tai džiugina.
* negerai vairuoti 2 paras, prieš bėgimą, reikalingos bent kelios dienos adaptuotis prieš varžybas.
* po didelio emocijų piko, labai didelė emocinė duobė, ypač bėgimo atžvilgiu.
* visiška apatija bėgimui po varžybų, pradėjo sklaidytis tik po 2 savaičių...

Finišavau kažkur apie 19 valandą vakaro (viso trasoje praleidau apie 12:57:00), nusiprausiau, pavalgiau ir apie 23 valandą bandžiau miegoti... Tačiau nesėkmingai... Kojos tiesiog degė, niekaip nepavyko atvėsinti... ledo nebuvo, vanduo iš čiaupo nepadėjo. Galva visiškai neveikė. Jau buvo mintis gultis ant grindų ir ieškoti kuo vėsesnes vietos. Taip besivartant nuo vieno šono ant kito, žmonai kilo išganinga mintis - sušlapinsiu rankšluosčius šaltu vandeniu ir susuksiu tavo "kojas - pagalius" - turėtų padėti. Negaliu apsakyti koks gėris buvo, kai jau antrą kartą pėdos buvo apsukamos ir pagaliau temperatūrai nukritus aš tiesiog išsijungiau :) Ačiū didelis žmonikei už pagalbą :*

CCC šio sezono tikslas, kaip bebūtų gaila, panašu slysta ir ritasi iš šių metų planų. Niekaip nesurandu kompanijos kelionei ir pasirodo per brangiai kainuoja mūsų šeimos biudžetui mano trys bėgimai per metus... Teks nustumti savo ambicijas ir pakentėti iki kitų metų... :( O  dabar daugiau teks koncentruotis į bėgimus Lietuvoje. Gal reikėtu prasibėgti visu Lietuvos pajūriu, gal apibėgti Kauno marias, o gal pabaigti savo Top-10 ežerų projektuką... Reikės pamąstyti, bet dabar bandau sugrįžti į ritmą, tikiuosi galva atsigaus, nes kol kas žiauriai ten tuščia ir net nežinau kaip čia jai pavyks... Tokių "bajeriukų" dar nebuvo man gyvenime...  :( Tad judam ir tik į priekį po vieną žingsniuką :)


Jei bus norinčių kitais metais prasibėgti tais pačiais takais, siūlyčiau užmesti akį į video, ten vaizdai tikrai nepakartojami:



Statistika čia: http://www.movescount.com/moves/move68817400


22 Jun 2015

Kai darbas veda iš proto...[VIDEO]

Taip jau atsitiko, kad paskutiniu metu daug laiko praleidžiu Paryžiuje. Darbų intensyvumas pasiekė piką, patogių skrydžių Vilnius-Paryžius nebeliko, todėl  taupant laiką, pinigus ir nuovargį - teko pasilikti čia ir savaitgalį.
Savaitgaliui buvo kelios alternatyvos - padirbėti, dar kartą padirbėti, paskui gal trumpam pasiganyti kokiam nors muziejuje :) Nei viena iš šių alternatyvų manęs neguodė, norėjosi ką nors pamatyti, bet ne patalpose. Versalio rūmai ir parkas buvo pasirinkti kaip alternatyva Paryžiaus šurmuliui. Tačiau sėsti į traukinį ir aplankyti Versalį atrodė nuobodžiai, todėl pasirinkau alternatyvą - trail bėgimas iš Paryžiaus, La Defense rajono į Versalio rūmus, pakeliui apžiūrint pasitaikiusius parkus, miškus ir miestelius. Šis maršrutas buvo patrauklus dar ir tuo, kad norėjosi pamatyti dienos šviesoje ECO Trail de Paris trasos dalis, kurias prieš dvejus metus įveikiau vakaro tamsoje.
GPSIES.com puslapio pagalba susikūriau preliminarų maršrutą http://www.gpsies.com/map.do?fileId=bccigkuarcyeabcz , GPX konfigūraciją įsikėliau į Suunto laikrodį ir jau buvau pasiruošęs šeštadienio bėgimui. Tačiau kažkur viduje kirbėjo mintis, reikia žemėlapio, nes jei "numirs" laikrodis arba nepavyks orientuotis pagal GPX informacija, bus bėdų. Truputį paieškojus galimybių turėti off-line detalų žemėlapį telefone, radau labai gerą/nemokamą programėlę ("ViewRanger GPX"), kuri leidžia parsisiųsti tam tikrus žemėlapio fragmentus ir juos naudoti be GSM/3G ryšio.
Viską susidėjau, pasiėmiau vandens ir šeštadienį 10 valandą ryto pajudėjau link Versalio. Rytas buvo apsiniaukęs ir net truputėlį vėsus, tačiau vėjui išsklaidžius debesis prasidėjo tikrai švelniai šilta vasariška diena.
Mano vidinė intuicija manęs neapgavo, 16 km mane visiškai supainiojo turėtas GPX kelias ir aš tiesiog pasiklydau. Kelis kartus bandžiau rasti teisingą kryptį, tačiau kas 10 minučių sutinkamos tos pačios bobutės su šuniukais, man signalizavo - bėgi ratais :). Štai čia ir padėjo susiorientuoti "ViewRanger" programėlė, po kelių perliptų tvorų aš sugebėjau patekti į teisingą kelia, kuris jau paskui be problemų nuvedė per miškus į Versalio miestelį, o paskui ir į rūmus.  Kodėl pasiklydau? Greičiausiai todėl, kad būtent ši atkarpa buvo paimta iš varžybų maršruto, o varžybų metu spėju buvo atidaryti kažkurie iš tvoroje esančių vartų, kurių aš neradau arba juos prabėgau.
Toliau viskas klostėsi puikiai, tikslas buvo pasiektas be didesnių nesklandumu.
Vandens atsargas pavyko papildyti tik Versalyje maisto prekių parduotuvėje, tačiau trūkumo nejaučiau - 1 litro buvo pakankamai. Atgal į Paryžių parvažiavau traukiniu, nors minčių buvo ir kitokių, tačiau susilaikiau - po kelių savaičių laukia kalnai, reikia truputį pristabdyti arklius.


Jei nepavyksta pažiūrėti video, nuoroda yra čia: https://youtu.be/mKXLp8RxxVM 




5 May 2015

Long Trail Barcelona (LTBCN) 2015 [VIDEO]

Šiemet pagrindinis mano tikslas yra įveikti CCC (101 km, su 6100 m sukilimo) rudenį prie Montblano kalno ir žengti į šias varžybas kiek įmanoma labiau pasiruošus, tiek fiziškai tiek psichologiškai. 
Su LTBCN varžybomis Barcelonoje prasidėjo mano varžybinės patirties kaupimas ir pirmosios šio sezono ultra distancijos varžybos. Visus 69 km su 2500 m sukilimo stengiausi įveikti be spaudimo sau, pagrindinis tikslas buvo finišuoti bei surinkti maksimaliai informacijos apie tai kaip man seksis maitintis, skysčius reguliuoti ir kaip klostysis sutarti su savo vidiniai motyvatoriais. 
Startas buvo numatytas 8:00 šeštadienio ryte Begues miestelyje, kuris nutolęs nuo Barcelonos apie 30 km. Atvykom su nuomotu automobiliu apie 7:00, bei starto vietoje gavęs organizatorių žadėtus "žiogelius", prisisegus dalyvio numerį, nėriau tiesiai į privalomą būtinų daiktų patikrinimo procedūrą. Ispanai/Katalonai, tiksliai net nežinau kaip vietinius vadinti, parką labai myli ir prižiūri, kuriame vyks varžybos, todėl jei atmintis neapgauna, už ne pagarbą gamtai - "Penalized with the disqualification". Patikrinimo metu ant visų geliukų ir kitų potencialių šiukšlių, buvo užrašomas dalyvio numeris su vandeniui atspariu markeriu. Mano manymu tikrai labai gera, drausminanti ir mažai kainuojanti priemonė, kuri padeda palaikyti švarą ir tvarką trasoje.  
Dalyviai jau pasiruošia LTBCN iššūkiams
Susikaupimas prieš startą
Trasa. 
69 km driekėsi nuostabioje "Natural del Garraf" parko  teritorijoje.
~30% keliai, iš kurių buvo 10% asphalts, likę 90% žvyras.
~70% "single track", iš kurių apie 20% palankus bėgimui, likę 80% techninis "trailas" - palaidi dideli/maži, aštrūs, su giliomis skylėmis akmenys, išdžiuvusios upių vagos ir t.t.
Lietuviški miškai su šaknimis pasirodė kaip asfaltuotas kelias prisiminimuose, bėgimo technikos tokioje trasoje trūkumas sukėlė tikrai didelį diskomfortą ir laiko praradimą. 

Aukščiausia trasos vieta
0-33 km viskas klostėsi puikiai, atbėgau per 4:06:00 visai neskubėdamas, jaučiausi tikrai neįtikėtinai gerai, oras buvo puikus - rūkas, vėjukas, labai viskas tiko po keistai šalto lietuviško pavasario. O nusileidimas prie jūros ir maitinimosi punktas tiesiai paplūdimyje nuteikė tikrai pakiliai.
Vietomis tokia intensyvi trasa buvo, kad akių atitraukti nebuvo kada...
33-46 km "lengvai" pakilo oro temperatūra, buvo įveiktos kelios labai techniškos atkarpos išdžiuvusių upių vagomis ir pritrinta pūslė ant dešinės kojos didžiojo piršto (greičiausiai dėl per mažai sutepto tarpupirščio - eilinė rytinė klaida) ir žiauriai stati įkalnė, prieš pat 46 km maitinimo punktą, maksimaliai pakėlė pasitenkinimo lygį šioje atkarpoje. 
Smilgos vietomis buvo aukštesnės už mane
Visi krūmai ir medžiai buvo žiauriai pikti - su spygliai, kiekvienas prisilietimas buvo jaučiamas
46-58 km buvo pati sunkiausia atkarpa per visą bėgimą. Temperatūra toliau kilo, nespėjau išgerti laiku padidinto "Salt Caps" kiekio ir sutriko prakaitavimas, pradėjo traukti raumenis ir tokios būsenos judėti greita technine trasa buvo neįmanoma (standartiškai gėriau po vieną kapsulę kas 30 minučių, tačiau staigiai pakitus oro sąlygomis tokio kiekio nepakako). Pratempiau mėšlungio traukiamus raumenis, išgėriau dvigubai daugiau "Salt Caps" ir eidamas sparčiu žingsniu laukiau, kada pasitaisys mano būsena ir susitvarkys prakaitavimas bei savijauta (nueita apie 5 km). Čia praradau tikrai daug laiko, nes tik pasiekus 58 km aš pradėjau jaustis žmogumi ir vėl bandžiau kabintis ir judėti greičiau nei "sraigė". 
Pušys, krūmai ir viskas pritaikyta Ispaniškam ūgiui

58-64 km, va šioje atkarpoje ieškojau kur galima kabintis galvoje, nes FUN jau seniai buvo likęs kažkur už nugaros. Aišku dominuojanti tema buvo šeima:
* Kaip čia sekasi dukrai su močiute leisti laiką Vilniuje, nes retai paliekam vieną, nors manau reikėtų dažniau suteikti laisvės džiaugsmo akimirkų su seneliams.
* Kaip žmonai sekasi Katare, nes paskutine sekunde gavo vizą ir pati šalis nelabai svetinga vienišai keliaujančiai europietei. 
* Bandžiau suvokti ką reikėtų pakeisti ar daryti kitaip, kad normalizuotusi santykiai su tėvu, nes dabar kažkas negerai. Manau kviesiu tėvą važiuoti su manim į CCC bėgimą vasaros pabaigoje, tikiuosi bus puiki kelionė ir gerai praleistas laikas.
* Apie dieduką, kuris išėjo į amžinus medžioklės plotus jau daugiau kaip prieš 4 metus, ir kiekvieną kartą apie tai pagalvojus iškyla klausimas - "Kodėl?", visą laiką užgroja emocijos ir akys prisipildo drėgmės... 
* Apie Dievą. Kada žmogui Jo reikia? Kada žmogus bando ieškoti ir kreiptis į Jį? Manau tuomet kai būna blogai, kai serga, nesiseka, skauda, paskutinė vilties kibirkštėlės akimirką ir t.t. arba mano atveju, kai smegeninė nepajėgia galvoti apie nieką kitai, kaip tik rūpintis primityviu noru išgyventi/išlikti, tuomet atsiranda kažkoks poreikis kabinti į kažką, kas protu nesunvokiama, bet labai reikalinga...

Artėjant prie 64 km vandens punkto pasivijau du ispanus bėgančius "vorele", kurie padėjo pajusti ritmą ir jį išlaikyti iki finišo linijos, čia ir supratau bėgimo grupėje jėgą, kai jėgų kaip ir nelieka, bet kolektyvinis nusiteikimas ir vienas kito palaikymas, suteikia papildomos motyvacijos.


Bendrai trasoje užtrukau 10:30:22, tačiau faktinio judėjimo buvo 9:22:00. Daugiau kaip valandą sugaišau - maitinimosi punktuose, temdamas mėšlungio traukiamas kojas ir t.t. Manau šį laiką laisvai buvo galima sutrumpinti iki 50%, kas būtų leidę sutilpti į 10 valandų. Tačiau ir dabartiniu rezultatu esu patenkintas ir panašu, kad esu užtikrintas "midpackeris", kas tikrai motyvuoja stengtis ir po truputį judėti aukštyn.

Maitinimasis ir skysčiai:
* Elektrolitai - "Salt Caps" + vanduo
* Geliukas #1 - "LIQUID ENERGY PLUS" 50% visų geliukų.
* Geliukas #2 - "LIQUID ENERGY LONG" likę 50% geliukų.
* Papildomos kolorijos - "ULTRA PRO" vienas įpakavimas.
* 1/2 obuolio kiekvienam maitinimo punkte.
* 0,75 litro Coca Cola per visa distancija, 0,5 litro 58 km maitinimosi punkte.
* 0,5 litro Aqua limonadas kažkoks, taip pat 58 km maitinimo punkte.
* Recovery - "PRE&AFTER RACE" vienas litras po finišo.


Visa statistika čia: http://www.movescount.com/moves/move60280675

Video čia:

Aukščiausia trasos vieta

Duoklė dievams


6 Apr 2015

Sapieginės Xtreme 900 trail bėgimas [Video]

Šiemet nepavyko sudalyvauti varžybuose, kurias sugavojo Trail bedraminčiai ir puikiai įgyvendino Tengris komanda Sapieginės kalvose. Tačiau nepraleidau nuostabios progos pabėgioti su kamera tarp dalyvių ir užfiksuoti kelias akimirkas.
Tikiuosi šis video padės įsivaizduoti už ką mes mėgstam TRAIL'ą ir kaip mes jį bėgam čia Lietuvoje:


Sapiegine Xtreme Trail 900 - 2015 from Baltic Wild Run on Vimeo.

17 Feb 2015

Kalnų parkas bėga ...[VIDEO]

Kiekvienas metų laikas yra savotiškai patrauklus. Tačiau man labiausiai patinka, kai žiema būna žiema, bei vasara būna vasara. Tačiau paskutiniu metu mūsų tokiais malonumais gamta nedžiugina. Pastoviai kažkas ne taip, kaip mes viltingai tikimės - tai lyja vidurį gruodžio, tai atšyla / atšąla per kelias valandas. Žodžiu visiška nesąmonė, prognozuoti arba prisitaikyti nėra lengva.
Taigi kaip ir kiekvienai metai gimtadieninis bėgimas turėjo įvykti, tačiau koks galėtų būti nebuvo aišku iki paskutinės akimirkos. Norėjosi kažko ypatingo ir kartu paprasto, kiek tam galiu skirti laiko, taip pat buvo klausimas, todėl pasirinkau "Kalnų parką", kuris visai prie namų ir jeigu  bus reikalas greitai parsirasti namo. Aišku sukilimo metrų rinkimas viliojo kaip niekada, nes miškas jau seniai ledinis ir juk tai gimtadieninis bėgimas, reikia gi lengvo iššūkiuko, bei aišku nepersistengti ir palikti laiko pamąstymams apie tai kas buvo ir tai kas bus. Mintys, planai ir t.t. kaip ir viskas aišku, o kas tie sukilimo metrai? Taip, taip rinkti sukilimo metrus yra vienas iš mėgstamiausiu trail bėgikų užsiėmimų, mes skaičiuojam vertikalius metrus bėgant į kalną ir nuo jo, o nubėgtas atstumas, dažnai tampa antraeiliu dalyku.
Per kelias valandas  Kalnų parke, žiemos veidas pasikeitė nuo švelnios iki rūsčios ir taip ne vieną kartą, tačiau aš neskubėdamas ir pasimėgaudamas audio knyga, nepastebėjau kaip susirinkęs ~ 1000 m vertikalaus sukilimo pasukau namų link.
Kitą dieną pagaliau nusibeldžiau į Liepkalnį su šeimyną, kur tikrai buvau smagiai nustebintas paslaugos kokybe. Aišku gaila, kad ne kiekvieną savaitgalį pavyksta aplankyti ir pasimėgauti Vilniaus kalniukais, bet tikrai yra kuo galima džiaugtis Vilniuje.
Kalnų parkas bėga kartu:


16 Jan 2015

Gairės sudėtos, analizė atlikta...

Kai jau išaiškėjo pagrindiniai 2015 metų planai, tai galima apžvelgti ir praėjusius pasiekimus.
2014 m. buvo įdomūs, pilni naujų iššūkių, daug darbo su savo vidumi ir visiškai be motyvacijos paskutiniai metų mėnesiai.
Tačiau sudėliojus naujus tikslus, motyvacija atsigavo ir dabar reikia prilaikyti save, kad nenukrypčiau nuo plano.

2014 metų truputėlis statistikos:
Atstumas - 2184 km, mažiau nei pernai.
Laikas - 244 val. mažiau nei pernai.
Aukštis - ~35 km. daugiau nei pernai, beveik 30%.
Pirmą kartą kai "trail" tipo bėgimai sudarė daugiau, nei plentas. Gaila, kad turime labai nestabilią žiemą, kuri dėl ledo ir netinkamo apavo išvaro iš miško į plentą. Kitu atvejų plentas liktų tik 1/2 pusmaratonių ir maratonų varžybose.

Sveikata:
Bėdų su traumomis turėjau tik praėjusių metų žiemą, daugiau jokių sutrikimų nebuvo, dėl ko esu labai laimingas.

Treniruotės, metodai:
Šiemet daugiau dėmesio skyriau treniruočių kokybei, o ne kilometrų rinkimui.
Atradau Mark Lauren ir jo propaguojamą "Bodyweight training" metodiką. Įtraukiau jo treniruotes į mano pasiruošimo planus. Žiauriai geri pokyčiai, siūlyčiau pasidomėti, daugiau informacijos galite rasti čia: https://www.marklauren.com/

2014 metų  renginiai, kuriuose pavyko sudalyvauti (atstumas, laikas, renginys):
1. 78 km, D+ 1500 m, laikas 9:43:23 - Eco Trail de Paris 2014
2. 21,097 km, laikas 1:46:15Trakai 1/2 marathon
3. 21,097 km, laikas 2:01:44 - DnB 1/2 marathon
4. 54 km, D+ 3800 m, D- 3710 m, laikas 11:37:12 - Dolomiti EXTREME Trail 2014
5. 32,8 km, D+ 320m, D- 310m, laikas 3:03:56 - Trail bėgimas aplink Asvėjos ežerą
6. 42,195 km, D+ 240m, D-  254m, laikas 4:07:58 - Vilnius Danske Bank marathon
7. 21,097 km, D+ 181m, D- 182m, laikas 1:49:58 Rumšiškių 1/2 marathon

2014 metų bėgimų aplink TOP-10 ežerų (endurance adventure):
1. 21.30 km, D+ 126m, D- 135m, laikas 2:09:47 - Around Alausas (TOP-10 ežerų)
2. 24.50 km, D+ 120m, D- 130m, laikas 2:29:17  - Around Loudis (TOP-10 ežerų)

2015 metų pagrindiniai planai į kuriuos ir bus orientuotas visas pasiruošimas ir energija:
1. Balandžio 25 d. Barcelona Long Trail - 69 km, 2750 m. D+, http://utbcn.com/ltbcn/ltbcn.aspx
2. Liepos 11 d. Gran Trail Courmayeur - 60km. 4000 m D+, http://www.gtcourmayeur.com/en/content/trail-ultra-60km-4000m-d
3. Rugpjūčio 28 d. CCC (Courmayeur Champex Chamonix), vienas iš UTMB organizacijos bėgimų, 101 km, 6100 m. D+, http://www.ultratrailmb.com/page/40/Technical_data.html
4. Toliau bėgti aplinkui likusius TOP-10 ežerų
5. Dalyvausiu vietiniuose Trail, plento varžybose su CSC Runners komanda.

Aš labai tikiuosi šeimos palaikymo mano šiose avantiūrose ir tikrai žinau, kad pasisemsiu daug patirties, potyrių, išgyvenimų bei tapsiu geresniu/ramesniu žmogumi, vyru bei tėčiu.

O čia keli video iš praėjusių metų nuotykių, smagu prisiminti:


Eco Trail de Paris 2014 from Baltic Wild Run on Vimeo.


Dolomiti Extreme Trail 2014 from Baltic Wild Run on Vimeo.


Around Top-10 Lithuanian Lakes - Alausas and Luodis from Baltic Wild Run on Vimeo.